2009 m. kovo 24 d., antradienis

Lauktuvės iš Kaş



Gana netikėtai mano brangiausiąjam atsirado reikalų mano viename iš mylimiausių Turkijos kampelių KAŠ'e. Kaš išvertus iš turkų kalbos reiškia antakis. Iš esmės pats geografinis Kaš išdėstymas labai panašus į antakį. Tačiau man kaip lygumų pelei lietuvei Kaš yra viena nuostabiausių gražiausių mano matytų vietų.


Buvęs žvejų kaimelis tapo jaukia priebėga ramybės ir gamtos grožio išsiilgusiems žmonėms iš viso svieto, bet ši vieta yra be galo pamėgta turkų ir anglų. Nemažai nuo didmiesčių ir stresų pavargusių verslininkų ar šiaip protingų turtingų turkų čia įsikuria likusiam gyvenimui, todėl miestelyje jaučiama kiek kitokia atmosfera nei bet kokiame kurortiniame miestelyje. O beje ten apatiniame desiniame kampe mums mojuoja Turkijos kulturos ministras, kuris ten lankesi ta pat diena kaip ir mes :)


Visas miestelis išsidėstęs kalno pašlaitėje, nors Kaše ir nėra didžiulių paplūdimių, nėra didžiulių viešbučių kur masiškai būtų vežami turistai, todėl vietiniai žmonės yra malonųs, archtektūra unikali, o neišpasakytas jaukumas taip ir užkeri noru pasilikti su visam. Kaš nuo Antalijos nutolęs per tris valandas kelionės automobiliu, nuo Antalijos kelias vingiuotas, kalnuotas, miškuotas su ožiukais, avinukais, mažais kaimeliukais ir mažais miesteliais pakeliui. Vien pati kelionė man jau labai maloni (tiesa tiems, kurie turi problemų važiuojant automobiliu šios kelionės turėtų nekęsti). Štai ir įdėtoje nuotraukoje akimirkos ir kadrai iš kelionės automobiliu. Tiesa visas grožis prasideda jau palikus Kemero apylinkes. Kažkaip pagaliau pajutau kvepianti gaivų pavasarį.

Na kadangi buvo prašymas kuo daugiau nuotraukų ir kuo mažiau beletristikos, tikiu, kad norisi paganyti akis po mano mėgstamiausią kampelį, tačiau galiu galvą guldyti, kad pasijusti taip kaip Kaš'e Turkijoje labai sunku, tas jaukumas, ramybe ir gamtos grožis mane apžavėjęs nerealiai.

Be to mylintiems gyvunus Kaš tikrai labai patiks, dėl to, kad mieste ypatingai rūpinamasi gatvėje gyvenančiais gyvųnais ir sakyti, kad jie gatviniai tikrai netiesa, tiesiog visas Kaš yra jų kiemas, kiekvienas šunius turėjo po numeriuką ausytėje, visi jie yra paskiepyti, prižiūrimi, nepikti ir sakyčiau be galo draugiški, taip visai kelionei mes įsigijome bičiulių, kurie mūsų nepaliko, kad ir kur bebūtumėm ėję. Ko gero tai ir tebuvo vieninteliai ikiruoliai priekabos visame miestelyje, bet nepiktybiniai.


Posted by Picasa

Komentarų nėra: