2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Mano Mamoms




Neseniai pas mus viesejo mano mama ir mociute... Gaila, kad laikas prabego taip greitai, o rodos kalboms ir buvimui drauge jo niekada negana ir jis prabega per greitai ir rodos taip lauktas laikas tiesiog istirpo.

Ger kai keturiu kartu moterys susirenka po vienu stogu (o daznai viename is miegamuju), toks geras jausmas patogiai sukristi, prisiminti, pasijuokti, pasigincyti.

Is tiesu nebutina grizti i vaikystes namus, nebutina sugrizti i Lietuva, kad butu gera, svarbiausia, kad zmones is vaikystes butu salia, o tada gera ir jauku net prie Vidurzemio juros valgant lietuviska duona.

Labai myliu ir visada ilgiuosiu savo brangiausiuju, vienos nuolat kepancios, verdancios, bambancios kitos nuolat skaitancios, atrandancios, boehemiskos, pacifistoskos moterytes.

Mano mielos mano mamos ir visos mamos, mes jusu dukros Turkijoje labai jus mylime ir labai ilgimes.