2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Is prisiminimu


Pagaliau pavasaris aplanke ir musu krasta, na gerai, gal jau net ne pavasaris, o visa vasara. Net ir as islindau is vilnoniu kojiniu, o ir sildytuvo neprireike jungti, taigi dziaugiuosi atsylanciomis galunemis, pauksteliu ciulbejimu ta proga siandien atidareme balkono sezona. Bevakarieniaujant taip graziai nusklido per musu kaimeli kvietimas melstis, kuris man primine mano pirma isgirsta ezana.
Prisiminiau, kad pirmasis isgirstas ezanas buvo vakarieniaujant kaip ir si vakara ir kaip ta karta istiko nerimas, uzstrigo kasnis burnoje belaukiant kol visi puls melstis, juk taip dazniausiai isivaizduojame musulmoniskus krastus. Is kur tokie keisti vaizdiniai net nebegaliu atsekti.
Ta karta turkiskieji musu biciuliai tese vakariene, o is musu sutrikusiu veidu ne is karto suprato kas atsitiko, o paklausus kaip turetume elgtis, atsake niekaip kitaip nei iki tol, nebent noretume melstis. Tiesa per gyvenimo Turkijoje laikotarpi suzinojau, kad nebutina melstis is karto po kvietimo maldai, ezanai zymi laiko tarpus per kuriuos religingieji gali melstis.
 

Komentarų nėra: